Mūsų istorijaŠilutės laisvųjų krikščionių bažnyčios istorija siejasi su bendra laisvųjų krikščionių bažnyčių istorija Lietuvoje. Įsikūrusi pirmoji laisvųjų krikščionių bendruomenė Šiauliuose, greit užmezgė draugystės ir partnerystės ryšius su tikinčiaisiais Lietuvoje bei užsienyje. Po geležinės užsklandos sugriuvimo atsirado didesnės galimybes bendrauti su tikinčiaisiais vakaruose. Buvo pakviesti pirmieji misionieriai ir evangelizacinės jaunimo grupės iš Vokietijos, bei Amerikos. Apie 1990 Šilutėje įvyko krikščioniškas forumas. Tai
didelis renginys jaunimui kurį organizavo Lietuvos Krikščioniškasis
Fondas. Po jo susiformavo 15 paauglių grupelė, norinti studijuoti
Biblija, susitikti bendravimui. Jam išvykus į Vokietiją jį pakeitė kitas misionierius iš Vokietijos Peter Unru. Jis apsigyveno Šilutėje ir jo vadovavimas grupelei truko 2 metus. Jam vadovaujant prie jaunimo grupės prisijungė pirmoji šeima Vladimiras ir Tatjana, kurie vėliau įtikėjo ir paskatino grupę formuotis ne kaip jaunimo grupelę, bet kaip tikinčiųjų bendruomenę Susitikimai vykdavo penktadienio vakarais liuteronų bažnyčiai priklausančiose patalpose. Peter Unru ruošiantis išvykti buvo pradėta ieškoti
tikinčiųjų galinčių ir norinčių pakeisti misionierių. Tokie tikintieji
atsirado. Dievas pašaukė jauną lietuvių šeimą Darių ir Liudą Kašėtus.
Jie atvyko 1993 m. ir perėmė grupelės vadovavimą. Susitikimai vykdavo
Kašėtų bute. 1995 m. grupelė pradeda identifikuoti save, kaip bendruomenę,
kaip dalį didesnio Kristaus kūno. Susirinkimams buvo nutarta išsinuomoti
patalpas miesto kultūros namuose. Tampo aišku, kad užimamos patalpos kultūros namuose nepatenkina bažnyčios poreikių. Reikėjo vaikų klasės sekmadieninei mokyklėlei, geresnio susirinkimų laiko. Reikėjo patalpų, geriau atitinkančių bendruomenės reikmes. Bažnyčia suvokė esanti nepajėgi pati įsigyti patalpas. Buvo ieškoma paramos iš šalies. Į šią bendruomenės reikmę atsišaukė MBMS. Užsitikrinus paramą iš MBMS, bei Lietuvos Krikščioniško Fondo, Šilutės bendruomenė ėmėsi projekto. Didžioji dalis planavimo, bei rekonstrukcijos darbų krito ant bažnyčios vadovo Arvydo Navicko pečių. 2000 metais vasario mėnesį, buvo padaryta pirmoji įmoka už 105 kvadratinių metrų patalpas buvusiame ir dabar privatizuojamame bendrabutyje. Šios patalpos turėjo vieną didelę salę bei dvi papildomas patalpas. Šis išplanavimas gerai atitiko bažnyčios poreikius. 2002 metais buvo įsikelta į patalpas. 2003 sausio mėn buvo įnešta į banka paskutinis įnašas. 2002 m bendruomenė vis dar gyvavo be pastoriaus. Tuomet bendruomenės vadovas Arvydas Navickas ieškojo norinčio ir galinčio įsipareigoti žmogaus pastoracinei tarnystei. Toks žmogus atsirado, tai Modestas Gaubas tik grįžęs iš teologijos studijų Maskvoje. Jam buvo pasiūlyta imtis atsakomybės už dvasinį gyvenimą bendruomenėje. Jam sutikus ir persikrausčius arčiau bendruomenės Modestas Gaubas nuo 2002 rugpjūčio mėnesio ėmėsi tarnystės. |
||||||